Verknės upė. Statistiniai duomenys
Verknės upė išteka iš Dzūkų aukštumos pietrytinės dalise. Jos versmės yra Galaverknio kaime, 141 m virš jūros lygio. Verknė įteka į Nemuną. Jos žiotys yra 40,6 m virš jūros lygio, tad nuo versmės iki žiočių upė nusileidžia net 100,4 metrus. Upės ilgis 77,3 km, o plotis kinta nuo 2 metrų ties ištakomis iki 30 metrų ties žiotimis. Vidutinis gylis 1,5 – 2,5 m, o giliausios vietos 4m yra ties Alešiškėmis ir Stakliškėmis. Nuo pat savo versmių upė yra vaizdinga, teka per keletą ežerų, žmogaus rankų dar nepaliestą gamtovaizdį. Nemažai jos krantų yra pelkėti, tačiau jie yra mėgstami įvairių paukščių. Verknė pasižymi sraunia srove, o ramesnė tampa tik ties ežerais, Aukštadvario ir Jundeliškių HE tvenkiniais.
Ši upė vandens turistų sulaukia vis daugiau. Verkne keliauti verta dėl daug priežasčių:
- Tai labai srauni upė už Aukštadvario HE turinti net 5 m/km vandens nuolydį, jos srovė tikrai neleis nuobodžiauti.
- Upė vaizdinga, tekanti per visą eilę ežerų ir turinti net dvi hidroelektrines bei keletą malūnų liekanų. Tačiau tuo pačiu ir laukinė – ypač už Aukštadvario HE visi krantai pelkėti, pakarantėse gyvena daug įdomių paukščių, o ir ichtiologinis draustinis čia įsikūręs ne veltui.
- 2010 m. rugpjūčio mėn. praūžusi vėtra ženkliai pakeitė Verknės krantus, vėjo išversti medžiai dar labiau suteikė Verknei laukinės upės vaizdą, užvartų vietose verčiantys ją tekėti dar greičiau.
- Upė palyginti neilga. Jos ilgis nuo aukštupio 77,3 km, todėl plaukti ja neturėtų nusibosti.
- Nepatikėsite, bet uodų čia tikrai arba labai nedaug arba visai nėra.